- timpt
- tìmpt interj. DŽ, NdŽ, tim̃pt NdŽ, Žeml 1. LTII70, DŽ, NdŽ, Ps, Bsg trukt, pešt (silpnesniam truktelėjimui žymėti): Aš jį už skverno timpt! Prn. Atsiguliau, pradėjau migti, tìmpt patempė, grybšt už galvos Všv. Tą vaiką tìmpt už ausų Trk. Tìmpt, pliaukšt vaikui – nemoka ugdyt Klt. Aš prieinu ir timpt už ūso rš. Tìmpt skarelę – ir trūko parpus Ds. Tik tìmpt vadelėm – i lekia [arklys] Ėr. Kaip aš šoksu, mat ta karvė su tuo lenciūgu tìmpt, aš atgal į tą pelkę įkritau Žr. Tik švyst – pakėlė ją (uodegą) į viršų, į šalį timpt – patraukė V.Mont. ║ kartojant nusakomas nestiprus tampymas, trukčiojimas, traukymas: Tìmpt tìmpt su šniūriuku [girnų milinį] Grz. Prisiriša pantį prie to, kur sukam [girnas], tai jis (broliukas) tìmpt tìmpt Alz. Arkliai tik tìmpt tìmpt – ir nė iš vietos Kt. 2. NdŽ, KŽ, Slm pasitempimui nusakyti: Paklausiu – jis tik lūpą tìmpt (nepatenkintas) Gs. Pašvakrėjau: kad bėgti, kojos tim̃pt – pri žemės Klk. ║ kartojant nusakomas spazmiškas trūkčiojimas: Jaučiu: tìmpt tìmpt – koją timpčioja Škt. Cingt cingt varpelis, tìmpt tìmpt kenklė, kad kalėdninkai atvažiuoja J. Lūpikę tìmpt tìmpt – jau kroks Krš. Ana visa pabalsta, lūpa tìmpt tìmpt Vkš. Tik tìmpt tìmpt lūpa – ir kad prapliupo rėkt! Dbk. Lūpa tik tìmpt tìmpt – jau tuoj dūdas paleis Švnč. Jau verkt nori: lūpą tik tìmpt tìmpt Kt. Tėvas tìmpt tìmpt tìmpt, krust krust lūpą – juokiasi Snt. Širdis jos timpt timpt greitai mušė kaip gaidys sparnus, giedoti norėdamas M.Valanč. Jonas striūnas dzin dzin, mergių kenklės tìmpt tìmpt tìmpt Kal. 3. KŽ kartojant nusakomas greitas ėjimas, bėgimas, lėkimas: Vilkas tìmpt tìmpt ir nuejo Klm. Teip greitai tik tìmpt tìmpt tìmpt i pralėkė [aitvaras] LKT266(Brž). 4. kartojant nusakomas mušimas: Jei sugurysi, tai bus per šikniukę tìmpt tìmpt Vrn. 5. topt: Man tìmpt į galvą gera mintis Prn.
Dictionary of the Lithuanian Language.